Kodėl „Piano piano“ Kaune nusipelnė gero įvertinimo?

Atrodo pavasaris pernai užmigo žiemos miegu ir šįmet visai nepabuvo – iškart atėjo vasara. Tad puikią vasarišką dieną nusitempiau koleges į vėsų senamiesčio restoraną „Piano piano“. Šis restoranas įsikūręs pačioje Rotušės aikštėje tarp japonų greito maisto restorano „Sushi Express“ ir prancūzų restorano „Sadutė“. Smagu, kad tokioje miesto vietoje, virtuvių pasirinkimas labai platus… Mūsų trijulė įš kartą pasirinko itališką. Turbūt turiu prisipažinti, kad aikštėje per ilgai nestoviniavome, „Piano piano“ buvau nusprendžiau aplankyti ir įvertinti tik išvydusi šias  nuostabaus (man) interjero nuotraukas (http://www.erica.lt/2011/04/22/piano-piano-part-i ir http://www.erica.lt/2011/04/23/piano-piano-part-ii). Tiesiog negalėjau susilaikyti. Realybėje viskas kaip ir nuotraukose: ir jauku, ir gražu, ir miela. Daug įvairių detalių. Tarkim, aukštai sienoje pakabinta išlendanti balta ranka, lyg norėtų su jumis pasisveikinti, šviestuvas iš butelių, daug nuotraukų ant sienų ir laiptuotas žvakių kampas, kuria fainą atmosferą. Perpiet žmonių nebuvo labai daug, gal todėl, kad ši vieta visai šviežutėlė ir nedaug kas apie ją žino, pati irgi išgirdau apie ją visai neseniai. Dienos pietūs kainuoja 13 Lt, bet iš bendrojo meniu patiekalus atneša beveik taip pat greitai, kaip ir iš dienos.

Ką gi, tądien dienos pietums buvo siūloma jūros gėrybių sriuba bei vištienos troškinys su daržovėmis ir ryžiais. Kadangi jūros blogybių, oi atsiprašau, gėrybių aš nemėgstu, tai pasirinkau sriubą iš įprasto meniu – itališką klasiką „Minestrone“. Kol laukėme sriubos, padavėja mums atnešė kiekvienai asmeniškai paskrudintos duonelės po keturias riekeles atskirose lėkštelėse bei ąsotį vandens su citrinų ir apelsinų griežinėliais – on the house, t.y. nemokamai, to dar Kaune niekur nemačiau. Ši maloni smulkmena ypatingai nudžiugino – diena buvo karšta, gerti norėjosi, o vanduo buvo gaivus. Labai tikiuosi, kad restoranui gyvuojant ir bręstant tokios malonios smulkmenos niekur nedigs.

Dienos sriuba kolegei atkeliavo pora minutėlių ankstėliau, tad galėjau jos išklausinėti ar jai patinka – nusiskundimų nebuvo. Manoji „Minestrone“ irgi buvo visai nebloga, tiek, kad aš mėgstu tirštesnę sriubą, bet daržovių išties buvo visokiausių, netgi pomidoriukų – ir aš ja nenusivyliau. Beje, tekainavo 6 Lt. Abi sriubų porcijos visai nesiskyrė dydžiu ir tikrai buvo nemažos.

Antram patiekalui dvi iš mūsų pasirinkome dienos patiekalus, trečioji kolegė blynelius su špinatais, lašiša ir sūriu. Vištienos troškinys buvo su daržovėmis, žiauriai skaniu padažu ir a la risotto paruoštais ryžiais, kuriais susižavėjome visos. Lipnūs, gelsvi, apvalūs ir labai labai skanūs. Patiekalas buvo labai vykęs, porcija – labai didelė, aš jos net nesugebėjau įveikti, ką jau kalbėti, kad būčiau svajojusi apie desertą. Bergždžios svajos ir tiek.

Dar trumpai aptarsiu blynelius. Be abejo, buvau tokia nagla, kad ėmiausi juos ragauti iš kolegės lėkštės, jų buvo du, ir vienas, tas perpjautas, labai jau skaniai žiūrėjosi. Pats blynelis buvo plonas ir traškus, padažas skanus, o įdaro buvo nemažai: lašišos nepagailėta, o špinatai žali ir švieži. Vienas nedidelis trūkumas: sūris blyneliuose buvo labai tąsus ir vėlėsi burnoje, bet tai nebuvo jokia katastrofa, tikrai galiu rekomenduoti blynelius ragauti.

O dabar apie maisto infrastruktūrą, t.y. indus, aptarnavimą. Indai tikrai nebuvo iš pačių pigiausių, o tvarkingi, balti ir neapdužę. Skirtingoms sriuboms gavome vienodas lėkštes, tačiau troškinys ir blyneliai buvo serviruojami kitokiose lėkštėse: troškinys gilesnėje, blyneliai plokštesnėje. Viskas tikrai atrodė apgalvota ir rūpestingai parinkta. Padavėja pasirodė miela ir paslaugi, viena kolegių ilgokai užtruko rinkdamasi ir padavėjai teko net triskart prieiti, tačiau nuo to jos šypsena nepasidarė rūgštesnė, priešingai, ji labai maloniai aptarnavo ir netgi paklausė virtuvės šefo, kaip buvo ruošti ryžiai.

Kiek teko girdėti iš šiame restorane apsilankiusių žmonių, vakarais atmosfera būna ypatingai puiki, ypač pabrėžta tinkamo apšvietimo. Pati to dar nemačiau, bet tikrai ketinu ten užsukti pavakaroti, kai tik iki galo pasveiksiu ir vėl galėsiu mėgautis svaiginančiais gėrimais. Dar ir todėl, kad dievinu vyną, o ten jo yra pasirinkimas nemažas. Vynai pagal kainą suskirstyti į tris kategorijas: 35 Lt, 55 Lt arba 75 Lt už butelį. Jei gerai supratau, papildomo kamščio mokesčio lyg ir nėra. Iš esmės, galima sakyti, kad restoranas skirtas vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

Dar keletas žodžių apie meniu: vyrauja tradiciškai itališki patiekalai, yra ir įvairiausių picų, fokačios, desertui galite pasimėgauti kriauše raudonojo vyno padaže, tiramisu, pana cota ar maskarponės ir ananasų duetu.

Kad ir ką išskaitėte iš mano apžvalgos, tikrai nuoširdžiai rekomenduoju užsukti į „Piano piano“, gali būti, kad ji taps jūsų mėgstama vietele papietauti, ar smagaus vakarojimo priebėga.

Eiti: būtinai.

Neiti: na, jeigu esate namisėda, tai nesivarginkit