“Buon Giorno Trattoria”

Šiandien, pirmadienį, kaip jau tapo įprasta, dairomės po restoranus, vynines, barus, kavines… “Pinigų karta” plečia savo akiratį – nuo šiol vertinsime ne tik sostinėje įsikūrusias  jaukias ir įdomias vietas, kuriose galima pasimėgauti gardžiu maistu. Šį kartą mūsų žvilgsnis nukrypo į Kauną. Ten įvairius patiekalus skanaus ir vertins mūsų nauja apžvalgininkė Beata Barauskaitė. Jūsų vertinimui – pirmoji apžvalga.

Šiandien mano akiratyje „Buon Giorno Trattoria“ (pačiame Kauno miesto centre, Daukanto g. 14). „Buon Giorno“ šiuo metu turi tris lankytinas vietas: „Buon Giorno“ krautuvėlę (itališki sūriai, vynai, dešros ir kumpiai bei makaronai), kuri buvo pirmoji, visų trijų „Buon Giorno“ įstaigų pradininkė ir ištakos, vėliau atsidarė „Buon Giorno“ taverna (apie kurią turbūt parašysiu, bet vėliau. Mat ten prabėgo daug mano vasaros vakarų. Tegul viskas „nusistovi“…) ir pats naujausias produktas – „Buon Giorno Trattoria“.

Dvi salės – viena pirmam aukšte, kita rūsyje, ir, kaip ir galima buvo tikėtis, staliuką geriau rezervuoti, kitaip vietos rasti labai sunku. Vargais negalais įsispraudėm prie stalelio, pro kurį, tiesa, tiek klientai, tiek padavėjos vaikščiojo beveik nuolat: kas nuversdamas krepšelį su įrankiais, kas kliudydamas rankinę ar kojas.

Na, nevarykim dievo į medį, tokia jau įstaigos koncepcija – socialumas, bendravimas, šurmulys, buvimas kartu bendroje erdvėje. Jeigu norite privatumo – eikite kur nors kitur. Arba rezervuokite jaukiai įrengtą minkštąjį kampą, į kurį net padavėja negali užsukti, mat į jį lipama per sėdimąją dalį – bet privatumas garantuotas. Jei jums nekliudo, kad panaudotus indus ir taures padavėjai turėsite paduoti patys, atneštus valgius taip pat pasiimti patys, tai turėkite savo privatumą. Mes renkamės šurmulį!

Meniu karštų patiekalų praktiškai nėra ir tuo stebėtis nereikia. Toks sumanymas. Siūlomos bruschettos (3,9 – 4,2 Lt), t.y. paskrudintos itališkos duonos „Ciabatta“ riekelės su įvairiais priedais ir įvairūs užkandžiai. Prabangiausias jų, ančių kepenėlių paštetas su svogūnėlių džemu kainuoja 29 Lt, kiti užkandžiai pigesni.

Pavyzdžiui, „Parmos“ kumpis su melionu ar „Mozzarella“ („Mozzarella“ tikrų tikriausia!) su alyvuogėmis ir salotomis nuo 12 iki 17 litų. Prie vyno galima užsisakyti kelių dydžių sūrio ar dešrų rinkinius. Tiesa, vieną karštą patiekalą vis dėlto galite gauti – tai pizza su serano kumpiu ir rukola. Valgiau – tikrai verta dėmesio!

Prie viso šito gėrio galite rinktis namų vyną (baltasis „Chardonnay“, raudonasis „Merlot“, 150 ml taurė 4,5 Lt, 1 l – 24 Lt, jį jums patieks atitinkamos talpos ąsotėliuose), pilstomą belgišką alų „Grimbergen“. „Buon Giorno Trattoria“ siūlo ir vyną ir specialaus meniu. Tiesa, už butelį reikia mokėti kamščio mokestį – devynis litus. Kaip ir priklauso, baltas vynas atnešamas kibirėlyje su ledu, tad gėrimas per vakarą neatšils ir nesugadins smagaus bendravimo. O šilta bus tikrai, patikėkit! Besikeičiantys veidai, garsiai kvatojančios merginos, lakstančios padavėjos, skambančios taurės – štai kas ten vyksta.

Tiesa, rūsyje, bet labai jaukioje nišoje, lyg ant pakylos, stovi pianinas. Teiraujuosi padavėjos, ar būna muzikiniai vakarai. „Ne“, – sako ji. „Jei turite noro ir mokate – prašom, visi norintys pasirodyti mielai laukiami!“, – maloniai nusišypso. Kaip, beje, ir visos tos kavinės padavėjos. Surūgusių veidų čia tikrai nepamatysite.

Ką gi, užsisakykim pagaliau. Pasirenku namų vyną bei „Mozzarella“ užkandėlę su alyvuogėmis. Salotos ką tik paruoštos:: lapai švieži, nesuvytę, sūris suplėšytas skaidulomis, ant viršaus paberta alyvuogių bei palaistyta saldžiarūgščiu padažu. Labai skanu, tik padažas galėtų būti mažiau intensyvus, švelniai „Mozzarellai“ jis šiek tiek per ryškus, užgožiantis.

Man būtų labiau patikęs alyvuogių aliejus su žolelėmis, deja, padažų rinktis niekas nesiūlo. Nors padavėja ir neklausė, bet įrankius atnešė dviems – jei netyčia mano kompanionas būtų norėjęs įsisukti mano lėkštėn. Gerai, kad taip nenutiko – nenoriu dalintis savo gėriu.

Po to atkeliavęs sūrių rinkinys buvo nedidelis, gal keturių rūšių sūriai (nenurodyta kokie), keletas kaparėlių, marinuoto česnako skiltelių ir saulėje džiovinto pomidoro griežinėlių. Alkiui nuraminti netiks, bet gomuriui palepinti – netgi labai. Kad nereikėtų pirštais imti, pridėti mediniai pagaliukai, ne, tikrai ne dantų krapštukai kaip daugelyje maitinimo įstaigų, nenusimanančių apie tai, kaip iš tiesų tie pagaliukai turi būti naudojami, čia – mediniai iešmeliai. Nežinau, ar tai geriau, bet mediniu iešmeliu pabandyti sugaudyti lėkštėje slidų marinuotą česnaką – papildoma nemokama atrakcija.

Eiti – jeigu norite pabūti šurmulyje, pasiryžę su draugais kalbėtis garsiai (kitaip jie jūsų tiesiog negirdės), o galbūt norite paskambinti pianinu? Prašom! Tik nepamirškite – vieta tinkama, jeigu nesate priklausomas nuo sočių karštų patiekalų.

Neiti – jeigu norite privatumo, tylaus vakaro su dideliu kepsniu lėkštėje, sotumo ir gigantiškų porcijų.