“Radharanė”

Sekmadienis - diena, kai nesinori gaminti namuose, norisi ilsėtis, tingiai susirangius už stalelio prie lango stebėti praeivius, mėgautis aptarnavimu ir geru maistu. Tokią nuotaiką parsinešiau papietavusi „Radharanėje“. Tai indiškas vegetarinis restoranas Kauno centre.

Jis nedidelis, vietų gal tik 20 ir darbo valandos tokios, kad pavakaroti neišeis – restoranas dirba iki devintos valandos vakaro. Toks sprendimas logiškas, nes alkoholio šiame restorane nėra, o valgyti prieš pat miegą nesveika, ar ne? Vietelė jauki, galima rinktis vietas prie stalelio ar įsitaisyti minkštame kampe su daug pagalvėlių. Virtuvė pusiau atvira svečiams, iš tinkamai pasirinktų sėdimų vietų galima ir pasmalsauti, kaip gaminamas jūsų užsakytas patiekalas. Tiesa, restorane taip pat galima įsigyti indiškų prieskonių: įvairiausių masalų, asafetidos, kardamono, juodgrūdės, garstyčių sėklų ir pan.

Per keletą pastarųjų metų esu ne kartą pietavusi „Radharanėje“, tad turiu savo pagrįstą nuomonę apie restoraną. Tiesa, „Radharanės“ filialas yra ir „Ozo“ prekybos centre Vilniuje, bet man jame neteko lankytis, mačiau tik praeidama, ir, kiek supratau, ten koncepcija šiek tiek kitokia. Tad tai, ką pasakosiu apie Kauno „Radharanę“, nebūtinai rasite ir Vilniuje.

Restoranas buvo pavadintas nuostabaus grožio Viešpaties sutuoktinės vardu, kuri labai skaniai gamino. Jos gebėjimai šioje srityje buvo tokie nepaprasti, kad ji nė karto nebuvo paruošusi vienodo patiekalo. Be abejo, meniu restorane kasdien nesikeičia, netgi atvirkščiai – meniu retokai atnaujinamas. Aš tai laikau privalumu – mano pamėgti patiekalai nesikeičia i galiu jais mėgautis kiekvieną kartą čia užsukus.

Nors dabar gūdi žiema, bet labai noriu trumpai užsiminti apie „Radharanės“ šaltibarščius. Jei kada nors šiltuoju metų laiku (žiemą, deja, tikrai ne), užklysite į šį restoraną, būtinų būtiniausiai užsisakykite šaltibarščių. Paprastai aš niekada nevalgau valdiškų šaltibarščių, na, turiu omenyje, viešose maitinimo įstaigose, kadangi esu ne kartą jais nusivylusi ir netgi pasibjaurėjusi. Jei rausvą skystą vandenėlį su keliais plaukiojančiais agurkų ir kiaušinių griežinėliais galima vaidinti šaltibarščiais ir jūs tokius valgote, atleiskit, aš ne. „Radharanės“ šaltibarščiai – tai tirštas, kvapnus kulinarinio meno šedevras su panyru (saldaus pieno sūriu) vietoje kiaušinių, kurį lydi virtos ar apkeptos bulvės (kaip pasirinksite), pabarstytos nuostabiai gardžiais indiškais prieskoniais. Po šių šaltibarščių ne tik pirštus apsilaižysite, bet ir nejučiom apgraušite juos iš malonumo. Atvirai pasakius, man namie tokių skanių pagaminti nepasiseka.

Išties, maistas ten puikus. Šį paskutinį pasisėdėjimą valgiau „Kamsa“ – tai maltinukas iš daržovių ir grūdų. Patiekiamas su padažu, basmati ryžiais, pagardintais prieskoniais, bei šviežiom salotom – maistas kartu ir lengvas, ir sotus bei gausus. Porcija tikrai didelė, tad dažniausiai aš renkuosi pusę porcijos. Ne visus, bet daugelį patiekalų galima rinktis iš kelių dydžių. Toks variantas netaikomas sriuboms. O gaila, mat po porcijos sriubos mano galimybės įveikti net ir mažesnę porciją antrojo patiekalo yra labai mažos. Mano pietų kompanionai valgė virtinukus su pikantišku sūriu – patiekiami dubenėlyje su baltu padažu – jie buvo labai labai skanūs. Taip pat skanavo ir firminį patiekalą „Radharanę“ – pomidorai ir panyras grietinėlės padaže su salotomis ir ryžiais.

Sriubos irgi vertos pagiriamojo žodžio. Jos būna kelių rūšių: karštosios – dalas (žirnių) ir daržovių (porcija 4,50 Lt) bei jau minėtieji šaltibarščiai (5,50 Lt). Porcija išties didelė, sriuba visada ryškaus ir stipraus skonio, tiršta ir… džiuginanti. Karštosios sriubos serviruojamos su namine duona (!), tačiau galima prie sriubos užsisakyti samosą su daržovėmis (3,90 Lt). Samosa – tai indiškas pyragėlis su saldžiu arba sūrio įdaru. „Radharanėje“ įprastai visada galima sukramsnoti šviežiai keptų samosų su daržovėmis ar panyru, sezono metu būna su obuoliais, o jei norisi, įsigyti išsinešimui.

Desertai, be abejo, niekuo neprastesni nei kiti patiekalai. Mano mėgstamiausias – Sandešas (gabalėlis 5,50 Lt), kuris gaminamas iš morkų chalvos ir panyro bei apibertas kokoso drožlėmis. Taip pat, restoranas gamina įvairiausius indiškus saldumynus bei tortus, kurie kepami be kiaušinių. Jeigu po sočių, nors ir vegetarinių pietų (dažnas mano, kad sotūs pietūs būna pavalgius mėsiškų patiekalų. Anaiptol, labai sotu ir po „Radharanės“ pietų), desertas jums netilps, restoranas supakuoja išsinešimui. Tiesa, desertai sudėti šaldytuve tiesiog salėje, tad prieš užsisakant, galima kiekvieną apžiūrėti ir dar paklausinėti padavėjos kaip ir kas.

Dar trumpai apie gėrimus. Ypač šiuo šaltuoju metu laiku labai smagu išgerti puodelį imbierinės arbatos su citrina ar imbierinį kokteilį iš imbiero, vynuogių ir mango sulčių su medumi – gėriau, išties labai skanu, nors ir aštru.

Po visų mano liaupsių puikiam maistui, vis delto turiu paminėti ir didelį, mano manymu, minusą – restorane galima atsiskaityti tik grynaisiais. Nekantriems klientams gali nepatikti, kad kartais čia reikia ilgokai lukterti, kol padavėja pasuks prie jūsų staliuko, mat ji tik viena. Tačiau čia visuomet yra ir kita išeitis – patiekalus galite užsisakyti prie baro. Atsiskaityti taip pat.

Eiti: jei norite sveikai ir skaniai pavalgyti, mėgstate vegetarišką maistą

Neiti: jei esate prisiekęs mėsėdis, o pietų ar vakarienės neįsivaizduojate be alkoholinio gėrimo.