„Sushi nuo A iki Z“

Picos, mėsainiai, kebabai… Visa tai jau praeityje – atėjo laikas sušiams. Pamažu, bet atkakliai Lietuva „sušizuojasi“. Atrasti šį, vieną sveikiausių „greitųjų maistų“, padės knyga „Suhi. Nuo A iki Z“. Knygoje pateikiami vieno iš greitojo japoniško maisto restoranų tinklų Lietuvoje sušių meistrų siūlomi receptai. Kaip informuoja ant knygos viršelio esantis lipdukas, visi receptai buvo išbandyti Lietuvoje.

Knygoje glaustai pristatoma sušių istorija, valgymo etiketas, rūšių įvairovė. Nuo egzotiškų pavadinimų gali apsisukti galva, ypač jei juos matote pirmą kartą. Pažengę sušių valgytojai greitai susigaudys, jog jų pavadinime dažnai rasime įvardintą pagrindinį įdaro ingredientą (Kappa – agurkas, Unagi – ungurys, Masago – ikrai, Sake – lašiša). Pagrindinių sąvokų išmanymas padės užsisakant sušius restorane – taip neužsisakysite to, ko nemėgstate, o ir pasipuikuosite prieš draugus japonų kalbos išmanymu.

Knygos struktūra gan aiški, po įžanginio žodžio ir įvado skaitytojai supažindinami su pagrindinėmis sušių gaminimo technikomis, jų sukimo principais, dažniausiai jų gamybai naudojamais produktais. Sumanę pasigaminti sušių patys, visus (ar bent daugumą) produktų rasite bet kurioje didesnėje (o neretai jau ir mažesnėse) parduotuvėse. Jei jums iškils klausimas, kurį prekių ženklą rinktis, ši knyga Jums nepadės – tokios informacijos paieškai reikės pasitelkti internetą.

Didžiausią knygos dalį užima patys receptai. Pradedant nuo paprasčiausių vieno ar kelių įdaro ingredientų maki, baigiant karštais Volcano futomaki ar paprastai atrodančiais, bet sudėtingai pagaminamais nigiri („Japonai mano, kad reikia daug meistriškumo nigiriui padaryti, ir patys retai juos gamina namuose“). Lietuviai greičiausiai pamanys, kad nieko nėra neįmanoma, ir būtinai pabandys juos pasigaminti.

Receptų dalis neapsiriboja vien sušiais, čia galėsite rasti ir kitus japonų virtuvės gardumynus – Miso širo sriubas, sašimius, karštus patiekalus su ryžiais ar makaronais. Dominuoja žuvis ir jūrų gėrybės, tačiau rasite ir kaip pagaminti saldžiarūgštę vištieną. Šalia beveik visų receptų pateikiamos ir nuotraukos.

Knyga baigiama informacija apie patiekalų puošybą. Čia rasite ir lazdelių laikymo instrukcijas su piešinėliais, taip pat gero tono patarimus, kurių svarbiausias man atrodo paskutinis: „Priimtina nepalikti nebaigtų valgyti sušių. Tuščia lėkšte – pagarbos ženklas. “. Skanaus!