“Bilietas iš dangaus”

Nacionalinės premijos laureatas Juozas Erlickas visada pasižymėjo itin originaliu ir savitu rašymo stiliumi. “Bilietas iš dangaus“ – pirmoji vaikams adresuota J.Erlicko poezijos knyga. Buitinėse Erlicko poezijoje apdainuojamose situacijose tragikomiška nuotaika kuriama klasikinės lietuvių literatūros metaforas vartojant tiesiogine prasme, o buities vaizdus – simboliškai. Ypač gerai nuteikiantis Erlicko bruožas yra tas, jog jis, skirtingai nuo daugelio lietuvių poetų, nesistengia operuoti nepagristai dideliu kiekiu pseudointelektualių tarptautinių žodžių, kas, dažniausiai, lietuviškoje poezijoje nuskamba kaip elementarus tuščiažodžiavimas.

„Bilietas iš dangaus“ – 1990 metais publikuotas eilėraščių rinkinys. Pasiėmus knygą lengvai gąsdina šalia pavadinimo suraityta pastaba „eilėraščiai nesuaugusiems“. Nejučiomis pradedi nuogąstauti ar nedvelks „eilėraščiai nesuaugusiems“ lengvu infantilumu ar skaudžia parodija vaikiškos poezijos link. Bet nuogąstavimai išgaruoja perskaičius vos tris ar keturis pirmus eilėraščius. Branda ir nuosaikumu, ne visada budingu Erlickui, pasižymi daugelis šioje knygoje spausdintu eilių. Plati tematiškai, vientisa stilistiškai, ši knygą žavi natūraliu, neforsuojamu, bet vis dėlto gan plačiu  žodynų. Nors pagalvojus – nieko keisto, nes į vaikų literatūrą J.Erlickas atėjo su nemaža rašytojo patirtimi: kaip savitas humoristas, suaugusių skaitytojų simpatijas jau pelnęs knygomis: „Kodėl?“, “ Raštai ir kt“. Bene labiausiai šioje knygoje žavi tai jog Erlickas sugebėjo eiles „sukalti“ taip, kad jas skaitydamas vaikas neabejotinai žavėsis pilnai suprantamu kalbos stiliumi ir aiškiais siužetais, o suaugęs tuo tarpu pagaus save, atrandant aliuzijas į visai nevaikišką problematiką. Taip pat knygoje žavi edukologinis aspektas. Skaitant šia knygą vaikui pastarojo žodynas neabejotinai plėsis, dėka , kaip jau minėjau lengvų bet kartu įdomių siužetų.

„Bilietas iš dangaus“ net ir šiandien, praėjus dvidešimčiai metų po pirmojo leidimo, lieka vienu originaliausių kūrinių vaikiškoje lietuvių literatūroje. Net nežinau ar kokia kita šio žanro lietuviška knygelė galėtu būti gretinama ar rekomenduojama kartu su „Bilietu iš dangaus“. Galbūt vienintelė vaikiška šviesaus atminimo rašytojo J.Kunčino knyga „Labas, Sraigę, kur eini?“, kuri spausdinta 1989 metais galėtų vadintis „jaunesniąja „Bilieto iš dangaus” seserimi“. J.Kunčinas, rašydamas

vaikams, taip pat nesileido į neva vaikiškas sapaliones ir primityvumą, rašė likdamas ištikimas sau ir, matyt, todėl, kaip ir Erlickas, yra suprantamas bei mielas ne tik vaikui.