“Nepaprastosios Karalystės pasakos”

Jeigu jums patiko Tomas Bombadilas iš „Žiedų valdovo“, tai tikriausiai patiks ir eilės apie jį šioje knygoje. Man nepatiko, todėl apie jį patylėsiu.

Visas likęs „Žiedų valdovas“, išskyrus Tomą Bombadilą, mano nuomone, yra nenugalima jėga, tačiau „Nepaprastoji karalystė“ nieko bendro su tuo pasauliu neturi. Tai tiesiog lengvų, neilgų Tolkieno pasakėlių rinkinys, kuris tikriausiai sudomins vaikus, o taip pat – nepagydomus Tolkieno gerbėjus, kuriems tinka viskas, kas parašyta Tolkieno, net „Silmariljonas“ (juokauju; „Silmariljonas“, žinoma, toli gražu nėra pats blogiausias Tolkieno kūrinys).

Šuniuko Makaliuko (originale jo vardas yra Rover, o vėliau Roverandom) nuotykiai yra skirti paguosti vaiką, kuris pametė mylimą žaislinį šuniuką.

„Hamo ūkininkas Gilis“ – pasaka apie ūkininką, kurio ūkį užpuola milžinas, o vėliau – drakonas, ir jam tenka stoti į kovą, nors jis, kaip ir visi taikūs žemdirbiai (arba, pavyzdžiui, hobitai), visai mielai leistų tuo užsiiminėti kitiems.

„Knibliaus pieštas lapas“ galbūt įdomesnis tuo, kad jo istorija panaši į paties Tolkieno, kurio vienas kūrinys išaugo į tokį gigantą, kad savo gravitaciniu lauku įtraukė kitus kūrinius ir pavertė juos savo atšakomis…

Vertimo kokybė – nebloga. Bet ar būtinai reikėjo, kalbant apie karalystę, „Perilous“ (liet. – pavojingas, rizikingas) versti kaip „Nepaprastoji“? Kita vertus, visai nepanašu, kad šuniukas Makaliukas ir, pavyzdžiui, Tomas Bombadilas gyventų toje pačioje visatoje, jau nekalbant apie karalystes. Ir nepanašu, kad kuri nors iš tų karalysčių tokia jau pavojinga. Tad gal reiktų įgelti patiems kūrinio sudarinėtojams, kam sumetė tokius skirtingus kūrinius į vieną rinkinį ir dar taip keistai jį pavadino. Kvepia rinkodara, o ne rimtu tolkienizmu. Kita vertus, jeigu tai padeda parduoti daugiau knygų, tai gal visai ir neblogai.

Vertinimas: rekomenduoju Tolkieno gerbėjams, o taip pat vaikams, kuriems patiko „Hobitas“.