“Atvira lyderystė”

Dar vienas kelias į sėkmę. Sudarytas iš 51 idėjų, kurioms visoms skiriama po vieną trumpą skyrelį su konkrečiais patarimais, ką daryti, ir su pavyzdžiais. Gerai, nes neįdomias idėjas galima tiesiog praleisti. Blogai, nes… jos visos neįdomios. Panašiai kaip pjuvenas kramtyti. Gal tai pjuvenos, kurios nubyrėjo, kai autorius meistravo kitą, įdomesnę knygą? (Visažinis „Google“ sako, kad ne).

Tiesa, yra juokingų vietų (ir anekdotinių pavyzdžių). Pavyzdžiui:

Prieš atsakydami į provokuojamą laišką, suskaičiuokite iki 100 (jei esate smarkiai užsiėmęs, paprašykite, kad kas nors suskaičiuotų už jus).

Čia, reikia suprast, rimtas toks patarimas? „Tavo kelias į sėkmę“? Tai, kaip sakoma, sėkmės…

Baisu, kai autorius pasiūlo neskaityti mokslinių knygų apie lyderius ir lyderystę, nes atseit užmigsite beskaitydami. O paskui paaiškėja, kad būtent jo paties knygą beskaitant labiausiai ir traukia miegas (skaičiau ne vieną knygą apie lyderystę, tad galiu palyginti). Rašymo stilius, kaip jau sakiau, primena sausas pjuvenas, o ypatingų minčių, dėl kurių būtų verta kankintis, paprasčiausiai nėra. Ir net tos prastos, įprastos, banalios mintelės apie laiko taupymą, taisyklių laužymą ir kaltų ieškojimą – ir tos pakastos po pjuvenų šūsnimis.

Žadėtieji konkretūs patarimai apie konkrečius veiksmus – palaidoti nežinia kur, ir net visai nekonkretūs. Kitąkart net neaišku, kur patarimas, o kur šiaip papostringavimai apie kažką. Ir net anekdotiniai pavyzdžiai dažniausiai nesusiję su tais patarimais. Jeigu ir pasitaiko konkretesnių nurodymų, tai jie turbūt skirti ne lyderiams ar norintiems jais tapti, o tiesiog visiems.

Nes turbūt pagrindinė autoriaus mintis yra ta, kad lyderiai esame mes visi. Todėl lyderystė čia ir vadinama „atvira“ – nes ji prieinama ir tinka visiems.

Beje, turbūt „atvirumą“ rodo ir tai, kad knygą galima (ir turbūt reikėtų, bet savo kailiu nemėginau) skaityti ne iš eilės. Idėjų 51, o sekų, kokia tvarka skaityti – berods septynios. Iš čia kyla dar vienas juokingas momentas: atsivertus bet kurį skyrelį, pasitinka paryškinti žodžiai, pavyzdžiui: „Jūs skaitėte 49 skyrių…” – o man mintyse iškart kyla atsakymas: „Visų pirma, ne, neskaičiau; aš skaitau iš eilės, nes jūsų žaidimais nepatikėjau, atleiskite. O antra: ar tai TIKRAI svarbiausia šio skyrelio mintis, kurią reikėjo taip smarkiai paryškinti? Tikrai svarbesnė už tą patarimą, kuris čia kažkur turbūt palaidotas nuobodaus teksto paragrafuose, ir niekaip neparyškintas ir neišskirtas?“

Vertinimas: banalus, labai vidutiniškas, kiekvienai avelei skirtas vadinamasis „Tavo kelias į sėkmę“.