“Pagirios Tailande”

Vartodamas kai kuriuos filmų tęsinius, jaučiuosi lyg spoksočiau į dar vieną, metai iš metų sukamo, televizinio realybės šou sezoną — situacijos ir dekoracijos tos pačios, veidai tik  kiti, bet rolės ir galutinis rezultatas nesikeičia. Filmų tęsiniuose dar prasčiau — net veidai kartojasi, tad kaip ir logiška būtų statyti jau pažįstamus personažus į nepažįstamas situacijas. Sakyčiau, pavykęs tokio kino „serialo“ pavyzdys, atsižvelgiant į svaiginimosi tematiką, yra Aleksandro Rogožkino „nacionaliniai ypatumai“. Dabar gi „Pagirios Tailande“ (The Hangover Part II) lipa ant to pačio grėblio, tik padėto kitoje vietoje ir gali sulaukti tik „Amerikietiško pyrago“ (American Pie) tęsinių verto įvertinimo.

Atminties praradimas ir ankstesnių nutikimų iš gabaliukų dėliojimas „Memento“ stiliumi į komedijų žanrą buvo perkeltas dar 2000-aisiais kiek vaikiškame filme “Žąsine, kur dingo mano automobilis“ (Dude, Where’s My Car?). „Pagirios Las Vegase“ ir „Pagirios Tailande“ naudoja tą pačią formulę, tik orientuojasi į kiek vyresnį žiūrovą, kuriam pateikiamas aštrokas alkoholio, narkotikų, sekso, smurto — jau įprastų kino ingredientų — kokteilis.

Ne vienas esame padauginę svaigalų ir patekę į komišką atminties praradimo situaciją, ar bent girdėję dešimtis panašių istorijų, kurios baigiasi ne tik pykinimu, bet ir gėda, nemalonumais su policija ar skilusiais kaulais. Stebėti „Pagirias Las Vegase“ buvo visai smagu ir nenuobodu, tuo tarpu „Pagirios Tailande“ yra tik eilinis Holivudo kūrėjų planas susikrauti kapitalą iš originalo sėkmės.

Žiūrėti „Pagirias Tailande“ iš pradžių buvo visai smagu. Po nuotykių Las Vegase praėjo pora metų ir pribrendo laikas dar vienai draugų kompanijos sielai, dantistui, kurį vaidina Edas Helmsas, atšokti vestuves, vyksiančias Tailande. Sukviečiama jau pažįstama smagi kompanija, kuri šventę pakabina ant plauko, nes po lengvo vakarojimo pajūry draugeliai nesuprantamai pabunda Bankoko viešbutyje su juodyme galvoje — dingę visi praėjusios nakties atsiminimai. Dingo kartu su jaunosios broliu, iš kurio likęs tik pirštas ledo kibirėlyje pradeda praėjusios nakties akimirkų paiešką. Atrodo, smagumas turi tik prasidėti, tačiau palaipsniui filmas ritasi žemyn — laukta juokinga, nerūpestinga komedija virsta į nuobodoką veiksmo trilerį su neabejotina įvyksiančių vestuvių kulminacija. Scenarijus pateikia tik vieną kitą netikėtumą, komiškumas greit užbuksuoja ir menkai pajuda iki pat pabaigos.

Aktorių komandos šturvalą, be minėtojo Edo Helmso, laiko Zachas Galifianakis ir Bradley Cooperis. Tiksliau tik — Zachas Galifianakis, kurio nuo pat filmo pradžios norėjosi tik daugiau ir daugiau. Tobula mimika, intonacijos, kūno kalba, tinkamai parinktas tipažas vežė ir traukė visą filmą. Vienas Zacho žvilgsnis pasakydavo daugiau nei kitų aktorių eilės pliurpalų ir veiksmų. Vien dėl šio aktoriaus verta ištempti visą filmą, kurio pabaigos banalumui apsakyti trūksta žodžių.

Taigi, turime dar vieną eilinę komediją, kurios nepažiūrėję prarasite tik puikų Zacho Galifianakio pasirodymą.