“Dangoraižio apiplėšimas”

„Visi į Takešio pilį!” – Šiuo prieš daugiau nei du dešimtmečius Japonijoje rodyto televizijos šou šūkiu vadovaudamiesi filmo „Dangoraižio apiplėšimas“ (angl. Tower Heist) kūrėjai juostos veikėjus sviedžia į komiškų situacijų sūkurį. Tiesa, tikslas ne kartoninė pilis, o – plieno ir stiklo milžinas Niujorke. Herojai raudonų šalmu nedėvi, nors ir Oušeno vienuoliktuko (dvyliktuko, trilyktuko ar kito –uko) rafinuotumu taip pat nekvepia. Komedijų („Piko valanda“ trilogija) ir vieno trilerio (prieštaringai vertinamas „Raudonasis drakonas“) autorius Brettas Ratneris į „Robinhudišką“ misiją siunčia grupelę lepšių. Nuotaikingiems nesusipratimams pasmerktą užduotį kiek paaštrina jau anksčiau minėto „Oušeno šeimynos“ scenaristų perliukai.

Pagrindinis vaidmuo atiteko visiems puikiai žinomam komikui Benui Stilleriui. Net ir nežinant filmo turinio, personažų ir kūrėjų, galima nujausti, ką aktorius pasiūlys. Jau ne vienoje juostoje (Dualogija „Naktis muziejuje“, „Uošvio išbandymo“ ciklas ir t.t) B. Stilleris „saugiai“ kuria savimi nepasitikinčių, prisitaikyti ir įtikti besistengiančių didmiesčio gyventojų portretus. „Apiplėšimas“ – ne išimtis. Šį kartą jis – Džošas Kovaksas, gigantiškos Niujorko nekilnojamojo turto agentūros vadybininkas. Rutinos sraigtuose įstrigęs, bet, regis, dėl to per daug ir nesijaudinantis Džošas savo pareigas viešbutyje atlieka nepriekaištingai ir su malonumu. Jį myli kolegos, vertina klientai.

Užgaidų vykdymo ir smulkmeniškumo idilę nutraukia mėgstamiausio ir turtingiausio viešbučio gyventojo antausis šlapiu skuduru. Makleris Artūras Šo (Alan Alda) geranoriškai sutinka tvarkyti darbuotojų pensijas, tačiau pinigus praranda. Skandalas. Federalinių pareigūnų reidai. Viešbučio darbuotojų bandymai nusižudyti. Džošo kaltės jausmas. B. Stillerio personažas transformuojasi akimirksniu ir įsiūčio ugnyje gimsta planas – apiplėšti A. Šo apartamentus.

Šalia kiek pataikūniško Džošo į kovą už teisybę stoja žioplokas liftininkas Enrikė Devro (Michael Pena), flegmatiško būdo neatsižadantis Casey Affleckas, kuris įkūnija pagrindinio veikėjo sesers vyrą Čarlį, paranojikas ponas Fitchju (Matthew Broderick) ir iš pelenų pakilti jau gerą dešimtmetį besistengiantis Edis Merfis (Eddie Murphy), būdamas mimikų ir persirenginėjimo virtuozas šioje juostoje „nulipdė“ smulkų vagišių Slaidą. Asiliuko balsu „Šreko“ epopėjoje karjeros gyvastį palaikantis E. Merfis „Dangoraižio apiplėšime“ stengiasi atitolti nuo plačiai besišypsančio ir balintų dantų švytėjimu akinančio tipo. Visgi, rajono bičo amplua komikui nelimpa. Greitakalbė ir kiek juokingi bandymai vaizduoti „blogiuką“ atrodo kvailokai, o galų gale ir plačia šypsena žiūrovus E. Merfis apdovanoja.

Pagalbinių veikėjų plejada gana spalvinga, tačiau tipinė: kvailokas, bet nuoširdus puertorikietis, apkūni skardžiabalsė iš Jamaikos, nuskriaustas, visų apleistas niujorkietis ir krūva kitų „keletos kadrų herojų“. Tiesa, manipuliatoriaus ir beširdžio verslininko A. Šo ir „geriečio“ B. Stillerio kovoje įsiterpusi FTB agentė Claire Denham (Tea Leoni) įpučia keistokų vėjų. Stipri moteris, prasiskynusi kelią kietų vyrukų žaidime, lyg niekur nieko maukia alkoholį ir flirtuoja su pagrindiniu personažu. Valstybės pareigūnė netgi nesibodi nuskriaustam Džošui Kovaksui pašnabždėti „kitokio“ būdo kaip atgauti pinigus.

Kruopščius apiplėšimo planus keičia netikėtumo faktoriai ir žinoma – komiškos situacijos, išdavystės motyvai, liapsusai, ir paslėpti turtai. Skeptiškai vertinantiems režisieriaus juostas bei B. Stillerio ir E. Merfio kūrybą, filmas gali atrodyti nuspėjamas ir tipinis, tačiau nereikia pamiršti, kad kartais kelionė i kino teatro salę gali būti priemonė meditacijai. Šviesos užgęsta, projektorius tyliai dūzgia, o ekrane tie kažkur jau matyti epizodai ir personažų kvailystės. Tebūnie.