“Tamsiausia valanda”

„Matei tą treilerį? Nerealus! Lekiam į premjerą!“ – Kiek kartų tokiomis vilionėmis į kino teatro salę jus nusitempė bičiuliai? O kiek kartų, seansui vos prasidėjus, mielajam draugui norėjote tinktelti alkūne? Pritrūkote pirštų? Skaičiuokite, skaičiuokite… Numanomą pirštuką galime sulenkti ir po „Tamsiausios valandos“ (angl. Darkest hour) peržiūros.

Fizikos vadovėliuose aprašomi reiškiniai įgauna fiziškai apčiuopiamą formą ir pradeda Žemės invaziją Maskvoje! Kas per „biesas”? „Biesas“, tačiau intriguojantis. Per sprindį išmaniau sukurpta ateivių rengiamo genocido tema – papirko. „Numelžti“ baigiamos pasaulio pabaigos scenarijus, šiuo atveju, bent akimirkai pasirodė įdomus. Deja „Tamsiausia valanda“ jau po keletos scenų virto tamsiausia minute.

Kodėl gi kino salėje pasidarė tamsiau nei įprasta. Stereotipai, brangieji. Pagrindinių herojų kompanijoje jų daugiau nei Paris Hilton kolekcijoje rožinės spalvos rankinukų. Jūsų dėmesiui: nesubrendęs, tačiau linksmas ir drąsus vaikinukas (aktorius Emile Hirsch), racionaliai mąstantis ir taisyklėms paminklus statantis geriausias jo draugas (aktorius Max Minghella), tipiška, isteriška blondinė (aktorė Rachael Taylor), jos bičiulė „nieko nebijau – vis dėlto bijau“ šatenė (aktorė Olivia Thirlby) ir super šlykštus niekšas bailio kailyje (aktorius Joel Kinnaman). Šiam būreliui trūksta tik Skūbio Dū (amerikiečių animacinio serialo veikėjas šunelis) ir blogiečio, kurio tapatybę filmo pabaigoje būtų galima išsiaiškinti.

Po kaukėmis pasislėpusio nedorėlio čia neišvysime, tačiau po mikrobangų skraiste tūnantį, dūžtantį į anglies gabaliukus vorą-aštuonkojį parazitą – be jokios abejonės! Kodėl vos antrąjį filmą savo karjeroje į dienos (šiuo atveju tamsos) šviesą paleidęs režisierius Chrisas Gorakas vienintelį susidomėjimo vertą filmo aspektą pavertė skerdynėmis su monstrais priešakyje? Filmo pradžioje kilo klausimų: iš kur tos būtybės atsirado ir kas jos tokios? Verta pripažinti, kad jų forma, egzistavimo būdas buvo gana originalus. Į šipulius juostos finalinėse scenose daužomi ir motyvai. Ateiviai žemę aplankė dėl iškasenų. Valgyti vargšiukai užsimanė.

Sugrįžkime prie veikėjų. Kino industrijoje žinomas kaip filmų plakatų dizaineris C. Gorakas ir scenaristai žiūrovams šlapiu skuduru švystelėjo, nugalabydami įdomiausią veikėją. Savo butą geležimi pakaustęs, mikrobangomis ateivius bombarduojantį ginklą sukūręs, su katinu besišnekantis elektrikas (aktorius Dato Bahktadze) į pelenus pavirto vos po keletos scenų. Kodėl C. Gorakai?! Ar komiškos situacijos ir sąmojai per didelis prašymas? Erzinančios blondinės, staiga herojumi tapusio šlykštūno ir pagrindinio veikėjo geriausio draugo, kurio veidas pasimiršo po minutės, kelionės anapilin didesnių emocijų žiūrovams nesukėlė, ekrane lakstantiems veikėjams – taip pat.

„Tamsiausioje valandoje“ rampos šviesos spinduliais galėjo lepintis ir Rusijos aktoriai. „Atsiprašau angliškai šneku sunkiai, tačiau amerikietiškų žargonų ir juokelių žinau tūkstančiais,“ – Holivudo standartas, be kurio neapsieina visi filmai, kurių veiksmas vyksta už JAV ribų. Šis atvejis –  ne išimtis. Aforizmus, kaip ir ateivius, pyškinantys rusai savo vaidmenis atlieka tipiškai. Tipiškas ir filmo finalas – veikiausiai pergalingo karo prieš agresyvią rasę pradžią inscenizuoja amerikietis.

Timuras Bekmambetovas – ko gero, šis vyrukas tapo pagrindine priežastimi, suviliojusia žiūrovus į kino sales. „Vizionieriumi“ tituluojamas režisierius, o šiuo atveju – prodiuseris, rytų Europos kino industriją pavergė „Dienos ir nakties sargyba“, o amerikiečių vyzdžius iki maksimumo praplėtė filmu „Wanted“.  Įdomu kuo, be akivaizdaus piaro T. Bekmambetovas prisidėjo prie „Tamsiausios valandos“. Dėl jo paties tikiuosi – niekuo.