Dievų saulėlydis

Kartais rašydamas apie filmą gali susidurti su nelauktais sunkumais. Pavyzdžiui, IMDB.com giedami ditirambai, nors pats ruošies tą filmą sutrinti į miltus. Gerai, kad kino kritikams galima nesutikti su interneto nuomone, nes “Thor” pagiriamųjų žodžių rašyt nesiruošiu.

Filmas vyksta toje pačioje visatoje, kaip ir kiti „Marvel“ komiksų kompanijos filmai, pavyzdžiui, „Geležinis žmogus“. Čia kadaise vikingus užpuolė iš žvaigždžių atkeliavę šalčio milžinai, kuriuos nugalėjo iš paskos atlėkę Asgardo „dievai“ (greičiau pakankamai pažangūs ateiviai). Šią dieną jų valdovas Odinas (vaidina Anthony Hopkinsas, iš „Avinėlių tylėjimo“) ruošiasi savo įpėdiniu paskelbti Torą (Chrisas Hemsworthas), bet kažkokiu būdų milžinai pabando iš rūmų pagrobti per karą prarastą galios kubą. Aišku, Toras nori išsiaiškinti iš kur toks įžūlumas, nukeliaują į užpuolikų planetą ir vos nepradeda karo. Odinui nieko kito nelieka, tik ištremti sūnų į Žemę.

Thor, kaip filmas apie karingą vikingų dievą ir apipintas 3D, labai nemėgsta veiksmo. Aišku, visą laiką kas nors ką nors šneka, ekrane šmežuoja rimti veidai ir pakelti balsai, bet kautynės tiesiog nevyksta. Aišku, pradžioje Toras susikovė su milžinais jų planetoje Jotunheime (tokiuose apšalusiuose griuvėsiuose gyvendamas bet kas apie invaziją pagalvotų), bet net ir tai nebuvo įdomu. Net pasitelkus didesnį „Žiedų valdovo“ kalnų trolio pusbrolį! Telieka tada tik įsitaisyti kėdėje ir laukti pabaigos. Bet net ir tada kovos nėra griausmingos, pritrenkiančios ar įsimintinos. O dar jei netyčia gauni pamatyti kaip atrodo „dievų“ šarvai…iškart į nosį trenkia pigumas. Bet iki to galime mėgautis Toro nuotykiais nepažįstamoje Žemėje.

Laimei, atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje ir be savo galių, jis netampa visišku idiotu. Yra tam tikrų nesusipratimų, bet jis neužmušė nei vieno televizoriaus, palaikęs jį vaiduoklių dėže. Užtat Žemėje yra mokslininkė Natalie Portman, su savo draugais dykumoje tyrinėjanti anomalijas. Vienas iš šių draugių yra skirta grynai humoristinei vaidmeniui IR tuo pačiu parodyti, kad filmas vyksta šiandien. „Facebook“, – sako ji. „Ipod“, – nepamiršta paminėti. O tuo pačiu vienas iš valstybės agentų, tyrinėjančių Toro kūjį Mjolnirą, turi pranešimų gaviklį. Vau.

Chrisas Hemsworthas, bent jau mano manymu, netinka Toro vaidmeniui. Su ilgais šviesiais plaukais jis atrodo labiau kaip baikeris, o ir Toro kostiumas iš komiksų nepadeda. Atrodo visa krūva aktorių pretendavo į šią rolę (net ir tas Chaningas Tatumas, vis per plauką nesuvaidinantis pusėje mano žiūrimų filmų). Alexander Skarsgård, seriale „True Blood“ vaidinęs Eriką, būtų padaręs tai geriau: jis yra švedas, jis atrodytų rimčiau kaip šiaurės dievas ir į kino sales būtų patraukęs visas merginas, bent akies krašteliu mačiusias jį „True Blood“. Arba reikėjo paimti Gerardą Butlerį ir liepti vaidinti kaip „300“, tik „Leonidas“ ir „Sparta“ pakeitus į „Toras“ ir „Asgardas“. Tomas Hiddlestonas puikiai tinka vaidinti Lokį, suktybių dievą ir Toro brolį. Aišku, iš pradžių aišku, kad dėl visko bus kaltas jis, taip klastingai atrodo aktorius. Kita vertus, joks čia siurprizas, Lokis paprastai kaltas dėl beveik visų šiaurės dievų problemų.

Nors čia tokie ir šiaurės dievai. Toras net paaiškina Portman veikėjai, kad jų šalyje magija ir mokslas yra tas pats. Nes kitaip žiūrovas būtų atsistojęs salėje ir pradėjęs rėkti „Šalčio milžinus su ledo kalavijais dar suprantu, bet MAGIJA??? Mano filme?! Eikit velniop! Aš toks įžeistas, kad daugiau niekada kino nežiūrėsiu!“. Dar viena kvailystė yra rasinė Asgardo sudėtis. Heimdalas yra juodaodis, nors tai veikia dar tikrai gerai, ypač kontrastuojant su šarvais. Kita vertus, Toro draugai yra „Kapitono Planetos draugystės ir meilės klubas“.  Jie yra sudaryti iš Storiulio, Robino Hudo, Japono ir Moters. Aišku, turi jie ir vardus, bet pabandyk juos išgirst. Japonas ir moteris čia yra grynai tam, kad būtų įvairovė be jokio kito tikslo. Jei būtų dar labiau stengęsi padaryti nesąmonę, penktasis komandos narys buvo homoseksualas invalido vežimėlyje, sergantis autizmu.

O, ir 3D šiame filme išvis neturi ką veikti. Aišku, Asgardas yra kosmose plaukianti sala blizganti auksu taip, kad bet kokia šarka sprogtų nuo galimybių, bet net ir tai nepritaikyta erdvinius vaizdui. Veiksmo scenos? Kad ir kiek jų mažai bebūtų, joms irgi nepasisekė. Aišku, 3D labai gražiai tinka titrams, bet visam filmui jos reikia tiek pat, kiek, tarkim, „Triušio urvui“. Kine su akiniais turi sėdėti tikriausiai tik todėl, kad vienas prodiuseris verkė ir spardėsi kol buvo pridėti erdvės efektai.

Mano manymu, tai yra silpnas veiksmo filmas ir nelabai vykusi komikso adaptacija. Aišku, galima bandyt, kaip kūrėjai ir darė, aiškinti apie Šekspyro įtaką ir kaip aktoriai sėmėsi įkvėpimo iš kitų. Bet jei jūsų filmą apie kovojančius ateivius šiaurės dievus veiksmo scenų intensyvumu ir 3D (ypač 3D) aplenkė vaikams skirtas „Rio“, tai metas susirūpinti.