“Alisa stebuklų šalyje”

Žinia, kad pramoginio kino gigantas „Walt Disney Pictures“ kurti naujai filmų serijai prisiviliojo kultinį prodiuserį ir režisierių Timą Burtoną, sukėlė itin daug šurmulio kino industrijoje. Viso pasaulio kinomanai nekantriai laukė pirmojo šio bendradarbiavimo vaisiaus – trimatės „Alisa stebuklų šalyje“ ekranizacijos.

T.Burtonas visuomet išsiskyrė specifine vizualine savo filmų maniera – jo filmografijoje puikuojasi tokios juostos, kaip „Raitelis be galvos“ („Sleepy Hollow“), pirmosios „Betmeno“ serijos dalys, „Marsas atakuoja!” (“Mars Attacks!”), “Košmaras prieš Kalėdas” (“The Nightmare Before Christmas”), “Nuotakos kūnas” (“Corpse Bride”) ir k.t. – o taip pat ir neeiliniu savitu humoro jausmu.

Visgi, niekas neabejojo, kad “Alisa stebuklų šalyje” bus išskirtinis režisieriaus darbas bent dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, būtent šiuo filmu T.Burtonas debiutavo trimačio kino scenoje. Tačiau ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad šiam debiutui jis pasirinko klasikinės literatūros šedevrą. XIX a. antroje pusėje Lewiso Carrollo parašyta knyga “Alisos nuotykiai stebuklų šalyje” buvo ekranizuota keliasdešimt kartų – tiek animacijoje, tiek televizijoje, tiek kino filmuose. Visi nekantravo išvysti, ką naujo šioje istorijoje sugebės rasti ir atskleisti T.Burtonas.

Apie dideles šios juostos ambicijas bylojo ir solidus maždaug 200 milijonų dolerių biudžetas, o taip pat neeilinė aktorių komanda. Pagrindinis Alisos vaidmuo atiteko jaunai, ne itin žinomai australų aktorei Miai Wasilkowskai, tačiau jos filmavimo aikštelės kolegomis tapo Helena Bonham Carter, Anne Hathaway bei pats Johnny Deppas. Būtent pastarosios superžvaigždės sukurtas pakvaišusio skrybėlininko vaidmuo turėjo tapti kertiniu filmo akmeniu ir tai T.Burtonas puikiai suprato.

Reikėtų išsyk perspėti knygos gerbėjus – režisierius šį kūrinį, matyt, buvo skaitęs senokai, tad tiesiog pasinaudojęs klasikinės istorijos motyvais jis sukūrė visiškai naują pasaką – dar vieną epą apie gėrio ir blogio kovą. Deja, tenka rašyti „dar vieną“, nes naujai iškeptame T.Burtono siužete originalumo nedaug – blogoji sesuo raudonoji karalienė ir jos kortų kariauna priespaudoje laiko visą stebuklų šalį, kurios visi gyventojai, o ypač geroji sesuo baltoji karalienė, laukia riterio ant balto žirgo, kuris atjos ir juos išvaduos.

Paradoksalu, tačiau šio riterio šarvus ir perkeltine, ir tiesiogine prasmėmis teko pasimatuoti būtent Alisai. L.Carrollo sukurtą žingeidžią mergaitę T.Burtonas pavertė superheroje, kurios laikytas magiškas kardas (L.Carrollas pastarąjį, matyt, taip pat buvo pamiršęs paminėti) įveikė piktąjį demoną ir išlaisvino stebuklų šalį.

Gaila, tačiau filme nebeliko vietos daugiaprasmiams dialogams bei kiek kuoktelėjusių, tačiau puikiai tikro pasaulio kraštutinumus atspindinčių personažų atsiskleidimui. Net ir garsusis skraidantis Češyro katinas savo trimatę šypseną parodo tik retkarčiais. Be abejo, J.Deppo personažas išplėtotas plačiai, tačiau, kaip ir dažniausiai, žiūrovai matys ne pakvaišusį skrybėlininką, o dar vieną, savitą, aktoriaus reinkarnaciją, daugeliu aspektu primenančią kapitoną Žvirblį iš „Karibų piratų“ ir kitus jo kurtus personažus. Be abejo, J.Deppo talento gerbėjo šios juostos negali praleisti jokiais būdais.

Su savo vaidmenimis puikiai susitvarko Helena Bonham Carter bei Anne Hathaway, o ir jaunoji M.Wasilkowska vaizdo negadina, tačiau jos rolė nėra niekuo išskirtinė. Pastabesni žiūrovai, filmą žiūrintys originalo kalba turėtų atkreipti dėmesį į išskirtinį, pranašą virkšrą įgarsinusio aktoriaus Alano Rickmano balsą. Tačiau šių aktorystės meno meistrų indėlis į juostą nėra didelis ir esminis.

Paradoksalu, tačiau viena silpnesnių filmo dalių galima įvardinti tradiciškai stipriąją T.Burtono pusę – vizualizaciją. Stebuklų šalyje vyrauja režisieriui įprastas tamsesnis koloritas, tačiau jam trūksta vieningumo, vyrauja chaosas ir, nors jis taip pat turi savo žavesio, aiškią režisieriaus kuriamo pasaulio viziją suprasti sunkoka.

Visgi, šio pirmojo blyno prisvilusio pavadinti negalima. Visi, išskyrus užkietėjusius knygos gerbėjus, šioje juostoje gali rasti įdomių spalvų. Galų gale, kaip ir daugelis didesnių pastarųjų metų Holivudo projektų, „Alisa stebuklų šalyje“ gali tapti neblogu lengvu vakaro praleidimu kiekvienam.

Tai puikiai iliustruoja ir solidūs skaičiai – vien per debiutinį savaitgalį kino teatruose juosta uždirbo 116 milijonų JAV dolerių, o viso prieš penkis mėnesius pasirodžiusio filmo pajamos jau peržengė milijardą dolerių, kas padėjo juostai visų laikų daugiausiai uždirbusių filmų lentelėje įsitaisyti penktoje vietoje, visai nedaug atsiliekant nuo trečiosios.