“Juodoji gulbė” – vaizdais šokiruojantis filmas

Darrenas Aronofsky gali pasigirti ne tik neištariama pavarde. Jis pastatė „Pi“, „Fontaną“ ir „Requiem for A Dream“, mėgstamiausią 15-21 metų merginų filmą NE apie gėjus vampyrus.

Nieko keisto, kad ir „Juodoji gulbe“ sulaukia aukštų įvertinimų. Keista yra tai, kad skelbiama jog kiti du jo filmai bus apie „Wolverine“ iš „X-men“ ir superšarvais vilkintį inžinierių.

Filmas „Juodoji gulbė“ prasideda nuo baleto tamsoje, kur Nina (Natalie Portman, „Žvaigždžių Karai“, „Leonas“, „Be Įsipareigojimų“) šoka su kažkokiu demonu-balerunu. Apleidus
sapnų karalystę paaiškėja, kad Ninos baleto teatrui reikia šio to naujo, kad padėtų išsilaikyti. Režisierius Thomas (Vincentas Casselas, „Vilko brolija“, „Dobermanas“, „Eastern Promises“) nori statyti naują „Gulbių ežero“ versija. Aišku, visos balerinos nori gauti Gulbės Karalienės vaidmenį.

Ninai pakeliui maišosi naujokė Lily (Mila Kunis, „Elijaus knyga“, „Naktinis pasimatymas“, „Max Payne“) ir tuoj teatrą apleisti turėsianti veteranė Beth (Winona Ryder, „Dilema“, „Žvaigždžių kelias“ ir keli kiti filmai, kuriuose jos neatpažinau). Visą šį češkių ir dramos kokteilį dar pagardina stresas, kuri pradeda dilinti Ninos realybės suvokimą…

Pirmą kartą einant į filmą kasoje paprašė parodyti asmens dokumentą. „Juodoji gulbė“ puikuojasi ženkleliu N-16. Ir nors galima ginčytis, kad interneto laikais nuo jaunimo nieko nepaslėpsi, šiame filme tikrai yra vizualiai įspūdingų vietų: nuo nagų karpymo iki Ninos masturbacijos. „Nagų karpymas?“, – paklausite jūs. Taip, suderinus vaizdus ir garsus net ir tai verčia rangytis kėdėje.

Filmą tikrai verta žiūrėti kine, kad pajustum maksimalų efektą. Deja, kartais tie vaizdai tampa numanomi: kiek skausmo galima suteikti, pvz., pirštams? Arba kokia tikimybė, kad tarp „Gulbių ežero“ ir veikėjų gyvenimo neįsisuks paralelės?

Natalie Portman labai gerai moka vaidinti stresą išgyvenančią, prie palūžimo ribos atsidūrusią moterį. Ta abejonė veide, tos dramatiškos akys…jai tai išeina natūraliai. Aišku, tada galima ginčytis tada ar ji gerai vaidina, ar jai tiesiog sekasi. Bet savo darbą filme ji padaro, abejonių atsidavimu vaidmeniui nėra. Bet kaip sakė vienas šalutinis veikėjas filme „Jūs – balerinos? Nieko nuostabaus, kad atrodote vienodai“. Taip tikrai, šalutinės balerinos yra beveik neatskiriamos. Gerai, kad bent pagrindines veikėjas atskirti lengva. Aišku, kartais filmais pasitelkia tokius pigius triukus, kaip priešingų spalvų rūbai. Jei nebūtumėte supratę simbolikos.

Galiausiai sakyčiau filmo pasiekimas nėra siužeto linija. Istorija, bendrai paėmus, bando sujungti „Kovos klubo“ elementus su „Mergina, verta milijono“. Ne, geriausiai jam pavyksta
vaizdais šokiruoti žiūrovus, jais perteikiant Ninos slinkimą į beprotystę. Kaip jau minėjau, pasirenkami gal pigūs triukai, kaip kada, bet kas sakė, kad iš pigių detalių negalima padaryti nieko gero?

Naujų, svarbių minčių ir gyvenimo apmąstymo filmas nesukelia, bet dėl „šoko vertės“ vizualinių sprendimų pažiūrėt verta.