“Kung Fu Panda 2″

Tie filmai vaikams man darosi įtartini. Jei atmintis neapgauna, vaikystėje jie buvo…tikrai vaikiški. Neįdomūs suaugusiems. Nepatrauklūs veikėjais, temomis, veiksmu. Bet štai einu į vieną ar kitą filmą ir vis pastebiu, kad jie įdomesni negu tie, kurie skiriami vyresnei auditorijai. Gal tikrai filmai pasikeitė. Gal man pasisekė. O gal tiesiog recenzentas suvaikėjo.

Fikcinėje „Kung Fu Pandos“ Kinijoje gyvavo toks Gongmenio miestas, kurį valdė povų klanas. Miestas garsėjo savo fejerverkais ir mėgavosi jais kada tik galėjo. Ko norėt, fejerverkai ir mums patinka, o feodalinėje Kinijoje vargu ar daug pramogų buvo. Šiaip ar taip, vienas iš povų įpėdinių, lordas Šenas, sugalvojo iš fejerverkų padaryti ginklą, su kuriuo galėtų užkariauti visą šalį. Jo tėvams, aišku, tai nepatiko. O dar ir rūmų žynė (ožka) išpranašavo, kad Šeną nugalės baltai juodas karys. Kadangi sibiriniai tigrai ir juodmargės karvės Kinijoje neegzistuoja, Šenas išnaikino pandų kaimą. Už tai jis buvo išvarytas iš Gongmenio, kurį prisiekė atsiimt su fejerverkais ir vilkų armija. Tuo tarpu viena mums gerai žinoma panda Po toliau treniravosi taikos slėnyje…

Ir taip atsiranda dar viena komedija vaikams, kuri yra didesnis, smagesnis ir gal net žiauresnis veiksmo filmas nei „Toras“. Ten veiksmo filme pseudodievai neišnaikina planetos agresorių,  kurie, atrodo, kiaurą dieną nieko neveikia, tik šąla savo griuvėsiuose ir galvoja apie karą vietoje to, kad atsakytų civilizaciją. Čia, vos tik ožka taria žodį, princas išlekia (su vilkais) išskerst taikių kaimiečių. Ir tai labai gražiai iliustruojama puikiai atlikta pieštine animacija. Ko jau ko, bet veiksmo scenų ir geros animacijos šiam filmukui tikrai netrūksta. O tai jau kažką sako apie kino industrija, jei tokie filmai kaip „Rango“, „Rio“ ir „Kung Fu Panda 2“ smurtografijos (smurto kinematografijos) srityje lenkia filmus apie šiaurės dievus ar vampyrus (nelaiminguosius „Aušros karius“ prisiminus).

Humoras, kaip ir reikia tikėtis, nėra pats aštriausias, kandžiausias ar subtiliausias, bet jis malonus. Ypač neturėtų nuvilti jaunųjų žiūrovų. Tik Meistro Maldininko (vienas iš herojų yra vabzdys maldininkas ir aš atsisakau jį vadinti Mančiu) juokeliai apie nukąstas besiporuojant galvas gal atrodo nelabai tinkami tikslinei auditorijai… bet tikriausiai dėl to, kad gali jų nesuprast. Visgi reikia šiek tiek išmanyt biologiją. Nemanau, kad vaikus turėtų šokiruoti – jau mes užaugom prie „Krrraupiosios istorijos“ knygų ir japoniškų filmukų, tai nieko čia naujo. Tiesa, vienas juokingiausių filmo momentų buvo vieno iš mažųjų žiūrovų reakcija link pabaigos, bet tai jau sėkmės reikalas.

Siužetas savaime jokių didelių naujienų neatskleidžia. Yra naujas priešas, bandymas jį įveikti, o-ne-jis-per-stiprus, tas epizodas, kai visi mano, kad pagrindinis veikėjas žuvo, vidinių jėgų atradimas, pergalė, etc.. Klasikinis filmukų siužetas, tik, laimei, nėra vietos, kai viską nugali MEILĖ. Ne, panda Po laimi dėl aukšto lygio kung fu. Beveik pamoka vaikams: pasiek vidinę ramybę ir susprogdink savo priešą. Veikėjai tuo tarpu yra malonūs ir pastovūs. Šenas  – kurį angliškai įgarsino pusę visų filmų antagonistų suvaidinęs Garis Oldmanas – nori galios ir valdžios, bet bent jau nėra visiškas idiotas okupantas. Aišku, jo armija kiek spaudžia miesto gyventojus, bet tai nėra tokie absurdiški priešai, kaip kad ir kokia  JAV okupavusi jėga naujausiame žaidime.

Aišku, „Kung Fu Panda 2“ labai gelbsti tai, kad tokio amžiaus žiūrovams daugiau nėra ką rinktis šiuo metu. „Karibų piratai“ priklauso kitai amžiaus kategorijai…kita vertus, tai nėra filmas, kuris įžeidinėtų vaikus ar  jau truputį paaugusius žiūrovus. Aš asmeniškai tai laikau ženklu, kad geras humoras ir veiksmas migruoja į animaciją.  Manau, net ir nemačiusieji pirmos dalies gali žiūrėti be menkiausio lašo gailesčio.